- kovėjas
- kovė́jas, -a smob. (1); L14,91 kas kauna, dobia ką, kovotojas: Mūsų Julius Žerardas, garsusis liūtų kovėjas, vartodavo sprogstamas kulipkas rš. | Kitados kovėjai, eidami kovos plotan, tepdavosi aliejumi A.Baran. Girelė dūsavo, iškentus muštynę, kaip ilsis kovėjas, apgynęs tėvynę rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.